Statant karkasinį namą svarbiausia yra….

Karkasinis namas jau nėra egzotika Lietuvoje. Ganėtinai daug žmonių tokio tipo namuose gyvena ir džiaugiasi jais. Visgi, pasitaiko ir nelabai patenkintų karkasniais namais. Taip yra dėl nemokėjimo statyti ir netinkamo taupymo statybos metu. Taupumas yra gerai, bet reikia žinoti kur galima taupyti, o kur ne.

Kadangi apie karkasinių namų statybos technologijas prirašyta daug straipsnių ir iš esmės jos visos yra geros, jei statytojas žino ką daro, tai nesinori parašyti apie dar vieną technologiją, kuri būtų arba labai tradicinė ir neįdomi, arba laužytų normas, galėtų kelti diskusijas, bet iš esmės būtų gera. Straipsnyje labiausiai norėtume aprašyti dažniausiai daromas klaidas karkasinių namų statyboje ir kaip jų išvengti.

Namo sandara ir konstrukcija

Vienas didžiausių karkasinio namo privalumų yra labai lanksti ir greita statyba. Mažaaukštėje statyboje, naudojant medines konstrukcijas, galima pastatyti įmantriausius namus su bet kokiomis rinkoje esančiomis apdailos medžiagomis. Jei namas vieno aukšto, tradicinis ir apkaltas medinėmis dailylentėmis, tai žmogus paieškojęs internete ir perskaitęs šį straipsnį, pats gan nesunkiai pasistatytų gerą karkasinį namą ir nepridarytų daug klaidų. Bet dažnai nenorime gyventi paprastuose namuose su standartine apdaila, todėl atsiranda neventiliuojami fasadai, kuriuos teisingai įrengti reikia nemažai žinių ir patirties. Taip pat norime įmantresnės ir sudėtingesnės konstrukcijos namų, kuriems būtinas konstruktorius. Statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto karkasinį namą yra būtinas konstruktorius ir šioje vietoje taupyti nereikėtų. Labai dažnas Lietuvoje pastatytas karkasinis namas turi per silpną, barškančią ir girgždančią perdangą arba išlinkusį stogą, tai smukdo karkasinių namų įvaizdį ir kaltas dėl to taupumas, nemokėjimas.

Lietuvoje labai populiari apdaila yra „dekoratyvinis tinkas ir klinkerio apdaila“, renkantis šią apdailą karkasiniam namui dažniausiai daromas neventiliuojamas fasadas. Jei neventiliuojamas fasadas įrengiamas ant šlapios konstrukcijos arba į konstrukciją iš vidinės namo pusės gali patekti drėgmė, labai didelė tikimybė, kad konstrukcijoje atsiras pelėsis arba grybelis. Norėdami karkasiniame name turėti tokio tipo apdailą, prieš statant būtina pasikonsutuoti su specialistu. Su šia apdaila Lietuvoje yra pastatyta nemažai karkasinių namų ir didžioji dalis nesilaikant technologinių reikalvimų, kas neprisideda prie karkasinių namų poluliarumo.

Mediena

Atrodo logiška, jei stataisi sau namą, norisi naudoti geriausias medžiagas ir ypatingai tas, kurios tą namą laiko. Namą laiko konstrukcijos pagamintos iš medienos. Lietuvoje didžioji dalis pastatytų karkasinių namų yra iš šlapios ir nekalibruotos medienos, tai blogai, bet taip yra. Dar blogiau, kai statant namą iš neišdžiovintos ir nekalibruotos medienos, medieną būtina impregnuoti visokiomis „ekologiškomis“ chemijomis ir tokio namo statyba tampa sudėtingesnė. Šie du dalykai sudaro tą skirtumą, kuris būtų sumokėtas perkant iškart gerą ir tinkamą medieną. Džiovinta ir kalibruota mediena vabzdžiams yra ne maistais, nebent jie joje jau buvo prieš jai išdžiūstant, o pelėsis ir grybelis medienoje neatsiranda, jei teisingai parinktos namo sandaros. Geros medienos, jei jį neveikiama atmosferos poveikio, impregnuoti nereikia. Taigi tikrai neverta taupyti perkant pagrindinę namo statybos medžiagą.

Namo apšiltinimas

Dažniausiai karkasiniams namams šiltinti naudojamos mineralinės vatos. Yra ir kitų šiltinimo būdų, bet jie ne tokie populiarūs ir dažniausiai brangesni, tad apie juos nerašysime.

Mineralinės vatos skirstomos į akmens ir stiklo. Skirtumai tarp jų labai nedideli, todėl neverta gilintis į juos. Daug svarbiau yra jų pritaikymas statyboje ir mitas susijęs su jų ,,sėdimu“.

Pirmiausia, mineralinių vatų pagrindą sudaro labai ilgaamžės gamtinės medžiagos – stiklas ir akmuo. Šiuos medžiagos nekinta šimtmečiais. Rišikliai vatoms sudaro apie tris procentus ir yra dažniausiai gaminami iš formaldehidinių klijų, tų pačių klijų, kur gaminami visi baldai, statybinės plokštės, kilimai ir t. t. Seniausi mums žinomi klijuoti daiktai šiais klijais, tai tarybiniai baldai, kuriuos dar dabar sunku suardyti, jei jie negavo drėgmės, taigi rišiklis taip pat labai ilgaamžė medžiaga. Jei mineralinės vatos negauna drėgmės ar kito atmosferos poveikio, laikui bėgant jų sandara nekinta ir jos ,,nesėda“. Teisingoje karkasinio namo elementų sandaroje mineralinė vata negauna tiesioginio atmosferos poveikio, todėl ,,sėsti“ negali. Mitas sisijęs su vatos ,,sėdimu“ atsiradęs iš nežinojimo ir per didelio žmonių taupumo. Pavyzdžiui, dar ir dabar kartais pasitaiko pamatyti, kad stogo gegnės įrenginėjamos didesnių žingsniu negu reikia. Vatos pločiai standartiškai yra 565 mm arba 610 mm, taigi tarpai tarp konstrukcinių elementų negali būti didesni nei 600 mm. Kitais atvejais vatos plokštės pjaustomos, lieka daug atraižų, atraižos kišamos į konstrukciją, o jas teisingai sudėti neįmanoma. Taip atsirada vadinamas ,,sėdimas“. Labai svarbu, kad mineralinė vata būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir dedama į kostrukciją turėtų suspaudimą visomis kryptimis. Tai atlikus vata ,,sėsti“ galimybės neturi.

Sandarumas

Namo sandarumo sąvoka dar naujas dalykas Lietuvoje. Tik dabar, privalomai artėjant link A energetinės klasės namų, statybinikai ir žmonės ima suprasti kas tas sandarumas ir kam jis namui reikalingas. Apie namo sandarumo reikalavimus ir matavimus reiktų rašyti atskirą straipsnį, bet trumpai mintį pasistengsime nupasakoti.

Paprastai kalbant, esant vėjuotai dienai tarp lauko ir namo vidaus susidaro slėgių skirtumai, dėl to oras skverbiasi į vidaus patalpas. Norint pasistatyti šiltą namą mūsų pareiga „užkamšyti“ visas skylutes, kad šaltas oras nepatektų į vidų. Mineralinės vatos praleidžia vėją, dėl to reikia dėti įvairias plėvelės ir plokštes ant namo elementų. Visas plokščių ir plėvelių sandūras klijuoti specialiai tam pritaikytomis lipniomis juostomis. Po suklijavimo namo sandarumą patikrinti atliekant namo sandarumo testą.

Labai retas namas Lietuvoje atitinka energetinės klasės sandarumo reikalavimus, nes tai gana naujas dalykas ir daugelio nuvertinamas. Sandarumas vienodai svarbus visų tipų namams, tačiau karkasinių namų sienos šiltinamos mineraline vata, tad jiems tas ypač aktualu. Blogai sandarinti namai vėjuotomis dienomis visiškai nelaiko šilumos taip smarkiai padidindami šildymo sąndaudas. Nesinori išskirti karksasinių namų šiuo klausymu, nes visų tipų namai Lietuvoje yra labai prastai pastatyti sandarumo atžvilgiu. Statydamiesi namą sandarumui skirkite daug dėmesio, nes tai tiesiogiai įtakos jo šildymo kaštus.

Taigi norint pasistatyti šiltą ir tvirtą karkasinį namą labiausiai reikia kreipti dėmesį į namo konstrukciją, jos šiltinimą ir sandarinimą. Tai yra logiška ir nieko naujo čia neparašyta.

© 2015 Karkasa. All Rights Reserved.